Kas yra OBD ir OBD II?
OBD sistemos leidžia pasiekti informaciją apie įvairių transporto priemonių sistemų būseną. Turimos informacijos kiekis labai skiriasi, nes sistema pradėjo kurtis devintojo dešimtmečio pradžioje. Ankstyvosios OBD versijos įjungdavo MIL (gedimo indikatoriaus lemputę), kai buvo gedimas, tačiau nepateikė jokios informacijos apie gedimo pobūdį. Šiuolaikinėje OBD diagnostikoje naudojama standartinė skaitmeninė jungtis, per kurią iš automobilio galima gauti duomenis realiuoju laiku, įskaitant standartizuotus gedimų kodus (DTC – diagnostikos gedimų kodus), leidžiančius nustatyti gedimą. OBD diagnostika yra būtinas darbo įrankis kiekviename autoservise.
OBD II standarto istorija prasideda šeštajame dešimtmetyje. praėjusį šimtmetį, kai JAV vyriausybė staiga atrado, kad jos remiama automobilių pramonė galiausiai blogina aplinką. Iš pradžių jie nežinojo, ką su tuo daryti, o paskui pradėjo kurti įvairius situacijai įvertinti komitetus, kurių ilgametis darbas ir daugybė vertinimų paskatino priimti teisės aktus. Gamintojai, apsimesdami, kad laikosi šių aktų, iš tikrųjų jų nesilaikė, nepaisydami būtinų bandymų procedūrų ir standartų. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje įstatymų leidėjai pradėjo naują puolimą, o jų pastangos vėl buvo ignoruojamos. Padėtis ėmė keistis tik 1977 m. Prasidėjo energijos krizė ir sumažėjo gamyba, todėl gamintojai turėjo imtis ryžtingų veiksmų, kad išsigelbėtų. Į Oro išteklių valdybą (ARB) ir Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) reikėjo žiūrėti rimtai.
Atsižvelgiant į tai, buvo sukurtas OBD II standartas. Anksčiau kiekvienas gamintojas naudojo savo sistemas ir metodus emisijoms kontroliuoti. Siekdama pakeisti šią situaciją. Automobilių inžinierių draugija (SAE) pasiūlė keletą standartų. OBD gimimas gali būti laikomas tada, kai ARB nuo 1988 m. Kalifornijoje padarė privalomus SAE standartus transporto priemonėms. Iš pradžių OBD II diagnostikos sistema nebuvo visiškai sudėtinga. Tai buvo susijusi su deguonies jutikliu, išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema, degalų tiekimo sistema ir variklio valdymo moduliu (ECM) dalyje, kuri susijusi su išmetamųjų dujų standartų viršijimu. Sistema nereikalavo gamintojų vienodumo. Kiekvienas iš jų įdiegė savo išmetamųjų teršalų kontrolės ir diagnostikos procedūrą. Emisijos stebėjimo sistemos nebuvo veiksmingos, nes buvo sukurtos kaip priedas prie jau gaminamų automobilių. Transporto priemonės, kurių originalioje konstrukcijoje nebuvo išmetamųjų dujų stebėjimo, dažnai neatitiko priimtų standartų. Tokių transporto priemonių gamintojai padarė tai, ko reikalavo ARB ir EPA, bet ne daugiau. Atsistokime į nepriklausomo autoserviso vietą. Tuomet kiekvieno gamintojo automobiliui tektų turėti unikalią diagnostikos įrangą, kodų aprašymus ir remonto instrukcijas. Tokiu atveju automobilio nepavyktų gerai suremontuoti, jei iš viso būtų galima suremontuoti.
JAV vyriausybė buvo apgulta iš visų pusių – nuo automobilių remonto dirbtuvių iki švaraus oro šalininkų. Visi reikalavo EPA įsikišimo. Dėl to ARB idėjos ir SAE standartai buvo panaudoti kuriant daugybę procedūrų ir standartų. Iki 1996 m. visi gamintojai, parduodantys automobilius Jungtinėse Valstijose, privalėjo laikytis šių reikalavimų. Taip atsirado antroji integruotos diagnostikos sistemos karta: On-Board Diagnostics II, arba OBD II.
Kaip matote, OBD II koncepcija nebuvo sukurta per naktį – ji vystėsi daugelį metų. Pabrėžiame, kad OBD II standartas yra ne variklio valdymo sistema, o taisyklių ir reikalavimų rinkinys, kurių turi laikytis kiekvienas gamintojas, kad variklio valdymo sistema atitiktų federalinius išmetamųjų dujų standartus. OBD II nustato diagnostinės jungties tipą ir jos kištuką, elektros ryšio protokolus ir pranešimo formatą.
Europos Sąjunga priėmė OBD-II pagrindu sukurtą auto diagnostikos EOBD versiją, kuri yra privaloma visiems automobiliams nuo 2001 m. sausio mėn. Taip pat yra japoniškas standartas – JOBD. Prieš OBD-II buvo OBD-I versija, sukurta 1989 m. ir nebuvo plačiai naudojama. Baigiama kurti naujoji OBD-III automatinės diagnostikos versija.
Taigi šiais laikais yra daugybe OBD diagnostikos. OBD diagnostikos įranga klasifikuojama pagal gamintojus ir kaip universali, kuri skirta visiems gamintojams. Atitinkamai kiekviena įranga turi savo obd2 programos versiją skirt įrangos valdymui, t.y. informacijos gavimui ir perdavimui. Kuo įranga yra profesionalesnė, jos kaina atitinkamai didėjanti.
Siekiant pasijungti prie senesnių obd jungtį turinčių automobilių yra pritaikomi tam tikri perėjimai, kurie būtent ir leidžia naudoti naujesnės kartos įranga su senesniais automobiliais, t.y. kurie buvo pagaminti iki 2001 metų.
